Aukštaitiškas ajurvėdaras
Gerai gydo vakariečiai
Kol žmogelis susiriečia,
Nes jie gydo tiktai ligą,
O ligonis gauną špygą.
Gi rytiečiai gydo žmogų,
Kad būt gera jam, patógu.
Kaip jie tą žmogelį gydo?
Jį suderina, sulydo.
Parenka jam tarsi glaistą
Priešingą jo bėdai maistą.
Ne tik maistą, bet ir mankštą,
Kad blogybei būtų ankšta.
Dvasiai dar kažką padaro,
Kad net „čakros atsidaro“.
Tą žinovai nuolat suokia,
Bet ten nieko nenutuokiu.
Kam ten kišti savo nosį,
Įdomu bus – sužinosi.
Juk tas Gūglas viską žino,
Taip ne vienas pripažino.
O dar tas dirbtinis protas,
Gal sakysi - anekdotas?
- Man nereikia jokių monų!
-Traukit pasakas į šoną!
Taip ne vienas prieštarauja,
Ką tik rijęs vaistų saują.
Kinų, Tibeto, indų medicinos žmones skirsto pagal jų DOŠĄ.
Jei sveikatoj turi bėdą
Pasiknisk po ajurvedą.
Kol nesi visai dar kvoša
Nustatyki savo DOŠĄ.
Nustatyki savo DOŠĄ,
Savo ydą, kampą luošą.
Trys tėra, jų tiek tereikia,
Šitaip mūsų organizmai veikia.
Jeigu visos trys nuo seno
Taikiai tarp savęs gyvena,
Tai, žmoguti, būsi sveikas,
Kol keliauti ateis laikas.
Bet jei josios susipyksta
(Kas labai
dažnai įvyksta)
Ir viena tik dominuoja
Jau žmogelis ir dejuoja.
Rytų daktaras tol monija,
Kol sukurs tarp jų harmoniją.
VÃTA doša. Tai oras, o judantis oras – vėjas. Dar greičiau
judantis - VĖTRA.
Jeigu VÃTA padidėjo
Nepakęsi šalčio, vėjo.
Šals tau kojos, dar ir rankos,
Nusaus oda kaip barankos.
Skersvėjo sulaukus menko
Nerimas tuojau aplanko.
Uždaryti langą maga,
Nes, girdi, sušals į ragą.
Netiesus bus tavo kelias,
Nes blaškysies kaip drugelis.
Kasdien griebsi kažką naujo,
Galinėsies tu lig kraujo,
Bet nebaigęs iki ryto,
Vėl dairysies kažko kito.
Tiesą sakant – neatlyši,
Po kiek laiko vėl sugrįši.
Vis lakstai paskui naujóves,
Nors ne kartą susimovęs.
Jeigu vata ką užsmaugia
Tas kaip koks žvėrelis staugia.
Vãtos niekad nepralobsta
Tik kaip dviratis sublogsta.
Šitam gi geriausi vaistai,
Kas ugnies daugiau įleistų:
Labai myli jie saulutę,
Joje spirga kaip spirgutė.
Maistas karštas ir aštrokas,
Kad atsvertų ugnies stoką.
Indai leidžia net mėsytę,
Kad apsunktų, neskraidytų.
Prastas miegas, prastas skrandis,
Kaži ką padės skilandis.
Pasigavę savo vėją
Jie geri kaip išradėjai.
Smalsūs jie ir kūrybingi,
Dar ir dirbti nepritingi.
https://ajur.lt/index.php/2024/03/19/vatta-dosa/
PITA doša – ugnis. Bruožai – energingumas, ambicingumas.
Jeigu PITA dominuoja,
Tvardykis brolau geruoju.
Jeigu pitai duosi valią
Gausi ugnį, gausi galią,
Noras kils visus valdyti
Ir už viską atsakyti.
Iki kaklo pasinersi,
Save stumsi, save versi,
Dirbsi arsi naktį, dieną,
Kol pasieksi tikslą vieną.
Su galva tu dauši sieną,
Gausi gumbą ir migreną.
PITAI rodos, kad jis vienas
Įsikinkęs traukia ienas.
Tinginių aplinkui gauja
Ir visi dykaduoniauja.
O nuo to jam laiks nuo laiko
Prisitvenkia pykčio paiko.
Dažnas įsiūtis pagauna,
O tada, brolyti‚ „rauna“.
Nuosavos ugnies daugybė,
Tarsi jis ugnies dievybė.
Dega rankos, dega kojos,
Prakaitu nuo to vaduojas.
Karštų vasarų nekenčia,
Šaltą – jis maloniai švenčia.
Saulė jam nemažas priešas,
Raitos kaip keptuvėj driežas.
Bet jis gali, sužinoki,
Maistą virškinti bet kokį.
Daugel kartų užkandžiauti
Ir bet kuo pasmaguriauti.
Skrandis jo kaip tų senolių,
Gali virškinti uknolius.
Pitos būna iškalbingi,
Drąsūs dar ir net žavingi.
Linksmi būna, kai to nori,
Retai auga jie į storį.
Pitą gali suvaldyti
„Šaltas“ maistas tik, brolyti.
Valgyti jiems „karštą“ maistą
Tas kas žibalu į gaisrą.
https://kinu-medicina.lt/pitta-dosa-ir-jos-ypatumai/
KAPHA – vanduo ir žemė
Nepatinka vata, pita
Pažiūrėkim došą kitą.
Trečiąją mažai kas žino,
KAPHA indai pavadino.
Kol dar yda nebujoja
Šie visi tokie geruoliai.
Jie supranta ir užjaučia
Sumaištis juose nesiaučia.
Mamos geros, rūpestingos,
Išmanumo joms nestinga.
Kaphos, taip yra išburtą,
Traukia maistą, traukia turtą.
Puikiai žino savo vietą
Net įaugę į planetą.
Saulė šviečia ar sutemę
Inkarais jie laiko Žemę.
Reikia didelės stiprybės
Juos išjudint iš ramybės.
Žemiški, tokie stabilūs
Jie paklusnūs ir dar tylūs.
Jie ilgai, ilgai gyvena,
Nes ugnis vos vos rusena.
Valgo daug ir valgo godžiai,
Virškina lėtai, nuobodžiai.
Daug to kaphos kūno būna,
Viskas eina jiems į kūną.
Svorio daug, drėgmės nemaža,
Prakaitas nuo padų laša.
Bet kai skysčiai jiems sustingsta,
Žmonės šie visai aptingsta.
https://kinu-medicina.lt/kapha-dosa-ir-jos-ypatumai/
Došų deriniai
Grynos došos - retenybė
Ir tai didelė teisybė.
Daug dažniau po dvi pirmauja,
O ta likus atgailauja.
Gal žmogus kažkiek atgauna,
Organizmą vis tiek griauna.
Bruožai šiek tiek persidengia,
Bet sveikatos duoti vengia.
Netgi painiavą padaro
Žmogų iš kantrybės varo.
Na, o man užteks skrajoti
Patiems leisiu paieškoti.
Į akis papuolė kaloringas filmukas apie tai, kas nutinka,
kai dvi došos išjungia trečią. Gavosi
tokios eilės.
Pita kapha
Tai šios došos susitarę
Trečiąją visai uždarė.
Vatą šitaip nugalėję,
Nepaliko laisvo vėjo.
Be kitų paikų įdejų
B l o g i o atmintį
įdėjo.
Joms jėgos grubios pakanka,
Primena tada jos tanką,
Dumiantį kažkur be kelio,
Matymas - tik pro plyšelį.
Nebandyk tokiam sakyti,
Kad ne ten įries, brolyti.
Pasitrauki nuo jo kelio,
Kitaip pervažiuoti gali.
Svetimi į šalį suka,
Artimiesiems būna striuka.
Jie negali pasitraukti,
Tenka vikšrų paragauti.
O tankistas duoda garo.
Nes iš meilė jis tą daro.
Kapha garsiai kai prabyla
Meilė artimui sukyla.
Pitai - parako nestinga,
Artimą darys „laimingą“.
Artimas tik susigūžta,
Įlenda į savo gūžtą.
Darosi blogai tankistui,
Nesupranta, kad pats klysta.
Ko jie užsisklendę tyli?
Nedėkingi, jo nemyli.
Juk jis tiek dėl jų padaro,
Mintys tos į ligą varo.
Darosi graudu graudu,
Tiek prisiminta skriaudų.
O čia tas filmukas https://www.youtube.com/watch?v=TXYVINWNAg4
Kai rasiu apie kitus došų derinius, sueiliuosiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą