2025 m. rugpjūčio 15 d., penktadienis

Pasaka apie Rytų mediciną

 

Aukštaitiškas ajurvėdaras

 

Gerai gydo vakariečiai

Kol žmogelis susiriečia,

Nes jie gydo tiktai ligą,

O ligonis gauną špygą.

Gi rytiečiai gydo žmogų,

Kad būt gera jam, patógu.

Kaip jie tą žmogelį gydo?

Jį suderina, sulydo.

Parenka jam tarsi glaistą

Priešingą jo bėdai maistą.

Ne tik maistą, bet ir mankštą,

Kad blogybei būtų ankšta.

Dvasiai dar kažką padaro,

Kad net „čakros atsidaro“.

Tą žinovai nuolat suokia,

Bet ten nieko nenutuokiu.

Kam ten kišti savo nosį,

Įdomu bus – sužinosi.

Juk tas Gūglas viską žino,

Taip ne vienas pripažino.

O dar tas dirbtinis protas,

Gal sakysi - anekdotas?

- Man nereikia jokių monų!

-Traukit pasakas į šoną!

Taip ne vienas prieštarauja,

Ką tik rijęs vaistų saują.

 

Kinų, Tibeto, indų medicinos žmones skirsto  pagal jų DOŠĄ.  

 Sanskrite doša reiškia gedimą, defektą. 

 

Jei sveikatoj turi bėdą

Pasiknisk po ajurvedą.

Kol nesi visai dar kvoša

Nustatyki savo DOŠĄ.

Nustatyki savo DOŠĄ,

Savo ydą, kampą luošą.

Trys tėra, jų tiek tereikia,

Šitaip mūsų organizmai veikia.

Jeigu visos trys nuo seno

Taikiai tarp savęs gyvena,

Tai, žmoguti, būsi sveikas,

Kol keliauti ateis laikas.

Bet jei josios susipyksta

(Kas labai dažnai įvyksta)

Ir viena tik dominuoja

Jau žmogelis ir dejuoja.

Rytų daktaras tol monija,

Kol sukurs tarp jų harmoniją.

 

 

 

VÃTA doša. Tai oras, o judantis oras – vėjas. Dar greičiau judantis - VĖTRA.

 

Jeigu VÃTA  padidėjo

Nepakęsi šalčio, vėjo.

Šals tau kojos, dar ir rankos,

Nusaus oda kaip barankos.

Skersvėjo sulaukus menko

Nerimas tuojau aplanko.

Uždaryti langą maga,

Nes, girdi, sušals į ragą.

Netiesus bus tavo kelias,

Nes blaškysies kaip drugelis.

Kasdien griebsi kažką naujo,

Galinėsies tu lig kraujo,

Bet nebaigęs iki ryto,

Vėl dairysies kažko kito.

Tiesą sakant – neatlyši,

Po kiek laiko vėl sugrįši.

Vis lakstai paskui  naujóves,

Nors ne kartą susimovęs.

Jeigu vata ką užsmaugia

Tas kaip koks žvėrelis staugia.

Vãtos niekad nepralobsta  

Tik kaip dviratis sublogsta.

Šitam gi geriausi vaistai,

Kas ugnies daugiau įleistų:

Labai myli jie saulutę,

Joje spirga kaip spirgutė.

Maistas karštas ir aštrokas,

Kad atsvertų ugnies stoką.

Indai leidžia net mėsytę,

Kad apsunktų, neskraidytų.

Prastas miegas, prastas skrandis,

Kaži ką padės skilandis.

Pasigavę savo vėją

Jie geri kaip išradėjai.

Smalsūs jie ir kūrybingi,

Dar ir dirbti nepritingi.

 

https://ajur.lt/index.php/2024/03/19/vatta-dosa/

 

PITA doša – ugnis. Bruožai – energingumas, ambicingumas.

 

Jeigu PITA dominuoja,

Tvardykis brolau geruoju.

Jeigu pitai duosi valią

Gausi ugnį, gausi galią,

Noras kils visus valdyti

Ir už viską atsakyti.

Iki kaklo pasinersi,

Save stumsi, save versi,

Dirbsi arsi naktį, dieną,

Kol pasieksi tikslą vieną.

Su galva tu dauši sieną,

Gausi gumbą ir migreną.

PITAI rodos, kad jis vienas

Įsikinkęs traukia ienas.

Tinginių aplinkui gauja

Ir visi dykaduoniauja.

O nuo to jam laiks nuo laiko

Prisitvenkia pykčio paiko.

Dažnas įsiūtis pagauna, 

O tada, brolyti‚ „rauna“.

Nuosavos ugnies daugybė,

Tarsi jis ugnies dievybė.

Dega rankos, dega kojos,

Prakaitu nuo to vaduojas.

Karštų vasarų nekenčia,

Šaltą – jis maloniai švenčia.

Saulė jam nemažas priešas,

Raitos kaip keptuvėj driežas.

Bet jis gali, sužinoki,

Maistą virškinti bet kokį.

Daugel kartų užkandžiauti

Ir bet kuo pasmaguriauti.

Skrandis jo kaip tų senolių,

Gali virškinti uknolius.

Pitos būna iškalbingi,

Drąsūs dar ir net žavingi.

Linksmi būna, kai to nori,

Retai auga jie į storį.

Pitą gali suvaldyti

„Šaltas“ maistas tik, brolyti.

Valgyti jiems „karštą“ maistą

Tas kas žibalu į gaisrą.   

https://kinu-medicina.lt/pitta-dosa-ir-jos-ypatumai/

 

 

KAPHA – vanduo ir žemė

 

Nepatinka vata, pita

Pažiūrėkim došą kitą.

Trečiąją mažai kas žino,

KAPHA indai pavadino.

Kol dar yda nebujoja

Šie visi tokie geruoliai.

Jie supranta ir užjaučia

Sumaištis juose nesiaučia.

Mamos geros, rūpestingos,

Išmanumo joms nestinga.

Kaphos, taip yra išburtą,

Traukia maistą, traukia turtą.

Puikiai žino savo vietą

Net įaugę į planetą.

Saulė šviečia ar sutemę

Inkarais jie laiko Žemę.

Reikia didelės stiprybės

Juos išjudint iš ramybės.

Žemiški, tokie stabilūs

Jie paklusnūs ir dar tylūs.

Jie ilgai, ilgai gyvena,

Nes ugnis vos vos rusena.

Valgo daug ir valgo godžiai,

Virškina lėtai, nuobodžiai.

Daug to kaphos kūno būna,

Viskas eina jiems į kūną.

Svorio daug, drėgmės nemaža,

Prakaitas nuo padų laša.

Bet kai skysčiai jiems sustingsta,

Žmonės šie visai aptingsta.

https://kinu-medicina.lt/kapha-dosa-ir-jos-ypatumai/


Došų deriniai

 

Grynos došos - retenybė

Ir tai didelė teisybė.

Daug dažniau po dvi pirmauja,

O ta likus atgailauja.

Gal žmogus kažkiek atgauna,

Organizmą vis tiek griauna.

Bruožai šiek tiek persidengia,

Bet sveikatos duoti vengia.

Netgi painiavą padaro

Žmogų iš kantrybės varo.

Na, o man užteks skrajoti

Patiems leisiu paieškoti.


Į akis papuolė kaloringas filmukas apie tai, kas nutinka, kai dvi došos išjungia trečią. Gavosi tokios eilės.

Pita kapha


Tai šios došos susitarę

Trečiąją visai uždarė.

Vatą šitaip nugalėję,

Nepaliko laisvo vėjo.

Be kitų paikų įdejų

B l o g i o  atmintį įdėjo.

Joms jėgos grubios pakanka,

Primena tada jos tanką,

Dumiantį kažkur be kelio,

Matymas - tik pro plyšelį.

Nebandyk tokiam sakyti,

Kad ne ten įries, brolyti.

Pasitrauki nuo jo kelio,

Kitaip pervažiuoti gali.

Svetimi į šalį suka,

Artimiesiems būna striuka.

Jie negali pasitraukti,

Tenka vikšrų paragauti.

O tankistas duoda garo.

Nes iš meilė jis tą daro.

Kapha garsiai kai prabyla

Meilė artimui sukyla.

Pitai - parako nestinga,

Artimą darys „laimingą“.

Artimas tik susigūžta,

Įlenda į savo gūžtą.

Darosi blogai tankistui,

Nesupranta, kad pats klysta.

Ko jie užsisklendę tyli?

Nedėkingi, jo nemyli.

Juk jis tiek dėl jų padaro,

Mintys tos į ligą varo.

Darosi graudu graudu,

Tiek prisiminta skriaudų.


O čia tas filmukas https://www.youtube.com/watch?v=TXYVINWNAg4

Kai rasiu apie kitus došų derinius, sueiliuosiu.

 



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą